2017 m. rugsėjo 12 d., antradienis

Aš kada nors padarysiu avariją, bet turiu išteisinančių aplinkybių...


Mažę opeliu vežu per rytinius kamščius į  mokyklą. Mažė manęs klausia įvairiausių dalykų, pvz šį rytą (o aš dar landžioju tarp eilių, kad greičiau):
-         O iš kur atsirado cirkas?
-         Ėėė...viduramžiais žmones turgaus dieną linksmindavo tokie juokintojai, pusė jų vėliau nuėjo į teatrus, pusė į cirką.
-         O kaip jie žinojo, kad į cirką?
-          Ėėė... linksmesni nuėjo į cirką
-         Tėti, o ką tu norėjai dirbti?
-         Ėėėė...nieko nenorėjau dirbti niekada...
-         Tai tau nereikėjo pinigų?
-         Ėėėė....pinigų reikėjo.
-         O kodėl šitą dėdę pavadinai idiotu?
-         Ėėėė, jis matyt neišgėrė ryte kavos, vairuoja keistai.
Tai tik kelių sekundžių išklotinė. Dėve, dėve,  padarysiu kada nors avariją, nes klausimus jau užduoda visiškai nebeatsakomus.

2017 m. rugpjūčio 30 d., trečiadienis

Kas kiečiausias

#turnishkes

Rytą buvo taip velniškai šalta, kad iš kelių Turniškių trobų kaminų jaukiai išvinguriavo dūmai.
Bet vyrams, kurie jau rinkosi prie parduotuvės aptarti kaip praėjo vasara, šaltis nerūpėjo - vynas bei alus dar tebebuvo brangūs.
Vyrai grįžo aiškintis kas dabar kaime kiečiausias iš po vasaros.
Pradėjo anūkas. Išėjo stačiomis kojomis prie parduotuvės suoliuko, tirštai nusispjovė ant žemės ir persiplėšė baltus marškinius ant krūtinės.
Vyrai net užmiršo suktinių dūmą įsitraukt į plaučius.
-         Kas ten ant mano senelio varo? – raiškiai paklausė anūkas.
Už  anūko pečių stovėjo dar nematyto skaičiaus jo draugeliai. Kas antras turėjo štakietą išsirovęs iš tvoros. Kurie be štakietų  - šiaip dideliais kumščiais. Tad visi pratylėjo.
Net krivių krivis burbleno tik sau panosėje nudelbęs akis žemėn. Ką jau beatsikirsi kaip jo pačią gražiausią vaidilutę nujojo ir nujodyjo miškan. Ne vyras jau...
Nėra kam atsakyti, pagalvojo vyrai ant suoliuko. Kažkuris nuo suolo galo  pagalvojo – Remašius? Bet pats susigėdo tokios kvailos minties. Remašius jau  kelintą mėnesį plastamasiniu kastuvėliu kapstė vandens kanaliukus bei futbolo aikšteles pamiškėje ir atrodė visai nepavojingas, nes visą laiką kvailai šypsojosi. Paluckiokai keitėsi palutes po eilinio pasitaškymo tarpusavyje.
Anūkas praėjo girgždėdamas naujais odiniais čebatais pro suolą ir pro parduotuvę. Antra ėjo Ingridka, nors ir su sijonu. Po Dalkos mada tokia.... Jo draugeliai iš paskos. Vyrai nudelbė akis.
Tai čia ir bus naujasis Turniškių brigadininkas?

Viską matė žvitrios Tapiuko akys. Bet žvelgė iš toli, nuo pamiškės. Liesas kol kas štakietu mojuoti prie parduotuvės...

Geriausia 2017 vasaros fotografija


2017 m. rugpjūčio 21 d., pirmadienis

3W. Kašubų pliažai



Trumpai apie pliažines atostogas Lenkijoje. Nemėgstu pliažų, bet moterys išsukiojo rankas. Pirmas žodis – pigiau. Nors buvome rugpjūtį – atostogų pikas Lenkijoje – bet alaus bokalas kavinėje tik nuo 1,25 Euro. Ir visa kita pigiau. Nesuvalgoma vienam vyrui guliašo ar  kitokio mėsinio patiekalo porcija puikioje kavinėje “U chlopa” Vladyslavove 5 euro. Uwaga: Kijivo kotletas ten vadinamas kotlet diu volej.
Antras žodis su 3w - Wladyslawowo. Šis kurortas tinkamas kaip bazinis Trimiesčio(Gdanskas, Sopotas, Gdynia) ir Helo pusiasalio tyrinėjimams. Važinėjome pajūriu traukiniu arba automobiliu. Vieną kartą  net autobusu, nes patiko maršruto  numeris 666. Traukiniu geriausia, nes ten neteko įstrigti automobiliniuose kamščiuose, kurie ten vasarą visiškai kaip piko metu Geležiniame Vilke. Tad traukiniu geriau. Arba programėlė Waze su patyrusiu šturmanu kamščiams aplenkti.
 Helo pusiasalis. Kašubų žemės. Miestelis Jurata tai žemaičių deivės Jūratės garbei pavadintas miestukas (kaip žemaičiai ten pavadinimus dalino - neišsiaiškinau) ir ko gero pats tinkamiausias iš aplankytųjų kurortų rich and famous žmonių grupei. Tikra Nida. Smėliukas net girgžda nuo švarumo. Akiai pailsinti, sėdint su Apeirol kokteiliu rankoje dangumi skraido kaituotojai, jų pilna it musių barščiuose. Poilsiautojai stilingi kaip Sopote.....Pats rago galas  Helas pilnas vienai dienai atvažiuojančių žmonių, bet galima kentėti. Malonus miestukas. Chalupy miestuke yra seniausias natūristų pliažas Lenkijoje, bet mano moterys nesutiko eiti ten žvalgybon..
Pats Vladislavovas jau paprastesnis masinis kurortas, visiška Basanavičiaus gatvė, bet yra ir dailesnių kampelių. Pliažas tuščias tik per liūtį. 3W pliaže gali rasti lenką girtą vdupel, bet jie mandagūs net ir visiškame alkoholiniame transe.
Mūsų šeimininkė 3W mieste buvo kašubė grįžusi iš Airijos ir tuo didžiavosi. Kašubai dabar valdo ES. Taip, Donaldas Tuskas...
 Gdynia purvinas pliažas, uostas, akvariumas, laivai.
 Sopotas prestižinė, brangi  vieta, bet pliažo vandenyje klastingai sukiojasi medūzos bei žolės ir nelabai švaru palyginus su Helo nerijos kurortas.
 Gdanskas – pilnas pilnas žmonių.
 Krinica Morska – dar kitoje nerijoje – Vislos. Ten vėl pigiau, švariau ir man jaukiau buvo.
 Fromborkas – klaida. Nykstanti vieta. Bet gal dėl to, kad nespėjome į  Koperniko muziejų - planetariumą?
Jei nervina šnypščianti lenkų kalba, tai geriau nevažiuoti, nes ne visur prasisuktum kalbėdamas angliškai ar rusiškai. Vilenska lenkų kalba lengvai bendravome

2017 m. liepos 11 d., antradienis

"Veidas" baigė savo gyvenimą

"Veidas"atsiduso ir tarė paskutinį sudie.
Man tai asmeniškai skaudu. Aš buvau vienas iš tų žmonių, kuris pradėjo techninę ir vadybinę šio leidinio dalį. Redaktorius buvo Valdas Vasiliauskas. Baigėsi  visa epocha - spalvoti savaitiniai žurnalai....20 metų išsilaikė


VŽ nekrologas

2017 m. liepos 10 d., pirmadienis

Iš Tartu



Žmonės ten naivūs, patiklūs ir uždari. Tai mūsų butuko kaimynų šuo visas dienas tik išleistas šokdavo ant mūsų terasos lentų. Šitie lietuviai su juo žaidė. Tai šuo ištirpo iš džiaugsmo. Sudaužė besidžiaugdamas netikėtu gyvenimu mano vyno taurę, bet vyno buvo nedaug, o taurė šeimininkų.
Šeimininkė irgi jauna naivi e-stė. Raktą mums paliko pašto dėžutėje, užkištoje pagaliuku. Mes išvažiuodami jai irgi užkišome ten pat pagaliuku raktą. Pinigus už nuomą pervedėme e-stiškai.
Girtas senas estas bandė su mumis kalbėtis, bet BM pasakė jam nerūkyti. Ir antrą kartą pasakė, kad mes nerūkome. Estas tylom pasitraukė, nors plika akimi mačiau kaip dar norėjo išgerti. Tyliai paburbuliavo saugiai nutolęs. Ir tai labiau pyko, kad rusų kalbos jo liežuvis jau nebevarto.
Tartu gatvėse šurmuliavo estų amatų mugė, brangesnė Kaziuko kopija ir – taip, jūs atspėjote, – kas antras prekybininkas laisvai kalbėjo lietuviškai...Velniškai gabūs tie estų amatininkai.
Žonglierius iš Naujosios Zelandijos senamiestyje pasirinko padėjėja mažę. Ta vienintelė nuoširdžiai reagavo į kivio triukus. Į kitus mūrinius veidus žvelgiant naujazelandui norėjosi tik verkti.

Tik Tartu čigonai buvo pakankamai audringi. Maloniai stebėjome kaip kokią valandą vyras čigonas  auklėjo savo moteris. Ten dar tvarka. O  čigonas po auklėjimo valandėlės numojo ranka ir nuėjo sau vienas.

2017 m. birželio 30 d., penktadienis

Agurkai vis maži ir maži



Tas gyvenimas sode ne rožėmis klotas.
Štai atrodytų paprastas agurkų auginimas šiltnamyje. Keliesi šeštą, palaistai su laistytuvėliu kiekvieną asmeniškai. Po to dar vakare apeini, pažiūri kaip agurkai jaučiasi po dienos vargų. Gal per drėgna žemė – tai puls pelėsiai ir ligos, o gal perdžiūvę – tai išvis svieto pabaiga.
Ir porą savaičių su optimistiniu Pavkos Korčiagino įkarščiu laisčiau ir laukiau pasiskinti. Na kaip maži taip maži, daug jų užsimezgusių, bet maži. Lapai nenudžiūvę, pelėsio nėr. Ligų nėr. Agurkų daug, bet visi maži. Sakytum klesti agurkai, nu bet kad labai neaugūs...Negi galima tokius mažutėlius skinti. Ranka nekyla. Pusryčiams – kaip jūs pamenate – kankinausi su salotų lapais.
Pasiskundžiau BM. Sakau gal trąšų kokių reikia, nes neauga tie žali šunsnukiai? Ta neatlaikė ir nugriuvo po stalu. Labai juokėsi.
-         Prisipažįstu, - rėkė iš ten.
Pasirodo, kai aš išvažiuodavau į darbą, jos abi su maže apsižvalgę slinkdavo į šiltnamį ir kas rytą suvalgydavo  po du didesnius agurkus. Taip dvi savaites. Ir kenčia abi, man nesako, nes aš labai gražiai juos laistau ir jautriai išgyvenu agurkų mažumą.
Nu, ir  aš sakau – tos moterys...Šiandien pusryčiams suvalgiau du agurkus.