2017 m. lapkričio 3 d., penktadienis

Regbio ir restoranų lygis Anglijoje



Ovalaus kamuolio meistras buvo beveik prievarta išvežtas į Notingemą. Tikrai nenorėjo emigruoti, Lietuvoje buvo gerai, bet mergina kremta anglų universitete genetiką, tai nebuvo kas daryti.
Vilniuje buvo Vilkų kapitonas, ten nuėjo į arčiausiai esančią regbio komandą, kuri vadinasi Paprastučiais (Nottingham Casuals).
Po pirmos treniruotės užrašė į antrą Paprastučių komandą.
Po antros treniruotės užrašė į pirmos Paprastučių komandos startinį penkioliktuką Midlands East Second league varžyboms šį šeštadienį.
Bet dar ne viskas. Kaip geras virėjas ovalaus kamuolio meistras dar įsidarbino garsiojo Jamie Oliverio restorane.

Tai sakė, higieninis bardakas ten toks, kad Vilniuje toks restoranas būtų akies mirksniu uždarytas...

LT-100

Idėja Lietuvai

Kiekvienam Lietuvos piliečiui  - senam, mažam, lenkui, kreivam, gykui, ligotam, paprasčiausiai kiekvienam - 2018 metų vasario 16 dieną Lietuva  perveda po 100 euro.
Taip pademonstruotume;

  1. Vienybę.
  2. Visų piliečių lygybę.
  3. Nebūtų plaunami pinigai per durnus valstybinius projektus, kurie tik erzina žmones.
  4. Būtų fun.
  5. Mums piliečiams būtų nevisvien ir net išgertume už LT-100 .

2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienis

Mikrobas


Vakar per pačią baisiausią šlapdribą stovėjau vaikystės kieme prie Kalvarijų turgaus ir keikiausi savyje (nes vis dar beįsivaizduojąs save inteligentu) belaukdamas vieno žmogaus.
Ogi pro sniegliečiu užtaškytus akinių stiklus žiūriu  - Mikrobas eina. Gyvas dar. Sau atrodau dar visai nieko toks, o bendraamžiai kalvarijiniai kažkokie labai jau sugedę, aprūdiję, kaltu įrėžtomis raukšlėmis.
 Mikrobas mano ankstyvos paauglystės laikais buvo žemiausio chuliganų gaujos laiptelio murzilka, mažutėmis galūnėmis, bet storas ne per galūnes. Dėl juoko ten ir buvo laikomas. Na toks, kuris pirmas prisikabina gatvėje, kad kiti paskui jį užstotų. Mikrobą ir po šimto metų atpažintum. Toks pats juokingas storuliukas, trumpomis mosikuojančiomis rankytėmis. Mane ta gauja priimdavo pasportuoti, nes visais laikais neblogai žaisdavau futbolą..
Taigi Mikrobas turseno iš paskos truputį didesniam piktam diedui ir kažką tyliai aiškino.
Didesnis diedas, kas dvidešimt.sekundžių perrėkdamas lietų, šaukė per visą gatvę:
-         Bl...Nach... nepojdu ja na Žalgiris, takaja bl...  pagoda.
Vėl tyli Mikrobo murmelė. Vėl didesniojo tirada su visais keiksmažodžiais, bet jau taip pavargus, nes vis tą patį tekstą varo. Matyt  abu tą patį aptarė gal dvidešimtą  kartą. Lyg seni sutuoktiniai.
Mano žmogus vėlavo. Ir po penkių minučių lengvai nešdami su savimi vyno kvapelio debesėlį pasirodė aniedu. Iki Žalgirio aišku nėjo. Užėjo į netolimą Bravo Alco prie turgaus. Grįžo lengvu valsuojančiu žingsniu, šnekėjo abu tyliai maloniai ir vos neapsikabinę. Mikrobas nusileido. Nors gamtos gaivalai taškėsi ir sūkuriavo, bet harmonija praėjo pro mane dvelkdama svaigiu vynelio aromatu.

Bet juk taip ir reikia  gyvenimą gyventi – murmėk savo nuomonę, bet kai vyno bonka jau rankose, tai nu jas nafik tas nuomones. Mikrobo taktika veiksminga  -  tiek metų pragyveno paleiturginio gyvenimą ir sveikai gyvas. Visi kiti chuliganai nuo aukštesnių gaujos laiptelių jau pradingę. 

2017 m. spalio 19 d., ketvirtadienis

Bentlis pravažiavo



Su maže vakare važiavome namo. Staiga pro šalį prablizgejo, prašiaušė bentlis.
-         Bentlis, - atsidūsau mažei, -  žiūrėk, labai brangi mašina.
-         O kiek kartų ji brangesnė už mūsų opelį? – susidomėjo mažė.
-         Dešimt? Šimtą? - spėjau.
-         Bet, tėti, kodėl mūsų mašina tokia paprasta?
-         Na, ji nėra visai paprasta. Ji visai graži, kai nuplaunu.
-         Tėti, tu niekada jos neplauni!

Ir mažė daugiau nekalbėjo, tylom žiūrėjo pro langą į tamsą.

2017 m. rugsėjo 27 d., trečiadienis

Recenzijos bandymas; filmas “Šventasis”



Šventąjį įmanoma žiūrėti tik kine. Nes normaliam žmogui iš šito lėto mažakalbio kankinimo jau norisi pabėgti po 15-25 minučių ir tik noras suprasti kodėl tai gerai  gali priversti išsikankinti iki galo.
M.Repšio herojus yra tylus mažakalbis nevykėlis. Kačiokas tiesa, bet net prisikačialinęs kažkaip nešiuolaikiškai  – per daug storai užpakalis.
Ekonominė krizė, darbo praradimas priverčia herojų patirti ir dvasinę krizę. Jis  niekam nereikalingas – nei žmonai, nei vaikams, nei naujai draugei. Visiškai niekam. Ir ta nykuma vadaliojasi lyg sausa nesukramtoma bulka burnoje Naujosios Vilnios a la nykios provincijos fone.
Tai buvo pagrindinė siužetinė linija. Šalutinė yra Jėzas Kristaus pasirodymas. Ir tai yra vienintelė šviesios vilties kibirkštėlė. Herojaus draugas reaguoja normalei – atkala Jėzaus Kristaus pasirodymo liudininką, nes nu nafik. Paskui jie visi trys  vis vien nueina pažiūrėti tos sienos.
Filmą papasakojau. O dabar apie jo poveikį man.
Kažkur po valandos pilkos nykumos ekrane mane užvaldė baisus tos herojaus situacijos atjautimas. Vaizdų seka ir herojaus betikslis ėjimas mane prispaudė. Aš likau su juo. Mano gyvenimo patirtis atsišaukė. Aš su juo nueičiau išgerti alaus ar net degtinės. Puiki socialinė drama. Tik aišku gaila – nes vanduo labai smarkiai pilamas ant kariųjų malūnėlio.

Tad grįžtu prie normalių žmonių, kuriems nepakako ištvermės išsėdėti. Reikėjo išsėdėti. Visų  mūsų gyvenime buvo ar bus tokių situacijų, kad nusišauk ar pasikark. Tai toje pasikorimo arba ne situacijoje jūs galėtumėte prisiminti, kad yra siena Naujojoje Vilnioje, ant kurios pasirodė Jėzus Kristus.

Visada yra vilties.

2017 m. rugsėjo 12 d., antradienis

Aš kada nors padarysiu avariją, bet turiu išteisinančių aplinkybių...


Mažę opeliu vežu per rytinius kamščius į  mokyklą. Mažė manęs klausia įvairiausių dalykų, pvz šį rytą (o aš dar landžioju tarp eilių, kad greičiau):
-         O iš kur atsirado cirkas?
-         Ėėė...viduramžiais žmones turgaus dieną linksmindavo tokie juokintojai, pusė jų vėliau nuėjo į teatrus, pusė į cirką.
-         O kaip jie žinojo, kad į cirką?
-          Ėėė... linksmesni nuėjo į cirką
-         Tėti, o ką tu norėjai dirbti?
-         Ėėėė...nieko nenorėjau dirbti niekada...
-         Tai tau nereikėjo pinigų?
-         Ėėėė....pinigų reikėjo.
-         O kodėl šitą dėdę pavadinai idiotu?
-         Ėėėė, jis matyt neišgėrė ryte kavos, vairuoja keistai.
Tai tik kelių sekundžių išklotinė. Dėve, dėve,  padarysiu kada nors avariją, nes klausimus jau užduoda visiškai nebeatsakomus.