2018 m. vasario 13 d., antradienis

Apie spalvas


Man spalvos buvę nebuvę. Moterims tos spalvos svarbiau. Ramiai sau žiūriu 6nations, bet nuklausiau vyr.dukros ir BM  pokalbį apie virtuvės dangos spalvą (jos ten kartais prišneka):
  -    Turėtų būti spalva kavos su pienu. Bet tokios švelnesnės.
-         Kokia maždaug, parodyk?
-         Ėėėė, štai kaip Karlitos užpakalio kailio spalva. Tėti, pakviesk Karlitą, kad į mus užpakaliu atsisuktų.
Aš pašaukiu šunį. Karlita atsisuka į mane snukiu, į jas užpakaliu.

 - O,  - sako pažiūrėjusi šuniui po uodega BM,  - dabar supratau kokia spalva.

2018 m. vasario 6 d., antradienis

Mano akių ir smegenų sąsaja


Man tai gerai, esu šiek tiek žvairas ir beveik  nematau. Vieni akiniai vairavimui, kiti - žiūrėti į kompiuterį. Nusiėmus akinius – liūdnumas sėlina  iki pat kepenų ir noriu prisigerti iškart vietoje – nieko nebematau.
Bet tai nereiškia, kad galiu atsipalaiduoti ir akimis makaluotis  bet kur. Pasiruošiau naujas taisykles pagal laiko reikalavimus.
Sutikus moterį vengiu tų vietų, kur veido zonoje ryškios spalvinės  dėmės. Lūpos, akys. Šiukštu. Žvelgiant į ryškiai raudonas moters lūpas viskas aišku su vyrų mintimis. Raudonos lūpos tai raudona vėliava per revoliuciją. Tegali reikšti vieną -  Žiemos Rūmų  šturmą  Taigi, jei tai spalvota ir veido zonoje – nežiūrėti.
Nuo veido keliaujam žemyn. Nes nu jei kalbėsi su moterimi ir žvelgsi į dangų dar pažvairuodamas ar dar stovi su tavim tavo pokalbio adresatas, tai atrodysi keistai  it Hanibalas Lekteris ir pokalbio adresatas tols nuo tavęs sparčiu žingsniu. Nes nevertini moters intelekto, o tik....
Tad geriau akimis žemyn – štai dar viena banguota dalis. Jei žvilgsnis aprėps visą bangą ar net porą kartų pasisups su ta banga, tai kaput,  tai tau geriau savanorškai kviestis pareigūnus – vėl seksistinės priekabės. Tik  mažiau areštinės parų gausi, nes savanoriškai prisidavei.
Tad skubiai nudelbti akis dar žemiau. Štai čia ir papuolei. Ten labai labai intymi vieta. Tu moterį vertini tik kaip sekso objektą ir net nebandai bendrauti su ja protiškai. Iškart vizualizuoji savo alfa patino bjaurius kėslus.
Ką daryti? Akis dar žemiau? Ką gi, esi neįtikėtina šlykštynė. Tau rūpi tik moters kojos. Dar vienas seksualinis laikinai galią turinčių patinų džiaugsmas. Tiesiog per 30 sekundžių atskleidei visą savo primityvumą, mizoginiją ir gyvuliškumą.
Tai todėl aš dabar čia oficialiai pareiškiu. Nacionalinės negavau. Norėjau, svajojau, bet dabar nebenoriu. Buvau nacionalinėje viktorinoje, tą prisipažįstu, bet ir ten nesėkmingai. Akys mano silpnos, aiškios informacijos iš aplinkos man į smegenis neperduoda. Gauta iš akių informacija yra išskydusi, be aiškių kontūrų. Taip pat dalinai esu daltonikas. Todėl jei mano akys klaidžiojo ten, kur negalima, tai nieko nereiškia, akys ir smegenys manyje menkai susiję. Mano akys juda Brauno judėjimo principu – todėl nepakaltinamos.
Apie rankas paaiškinsiu kitame pasiaiškinime.

Aš -  nekaltas.

2018 m. vasario 1 d., ketvirtadienis

2018 m. sausio 25 d., ketvirtadienis

Apie Simą

Apie Simą ir pisimą

Aš specialiai  grubiai susiejau dabar skandaluose vartaliojamą  Simą Jasaitį ir patį grubiausią žodį, kuris aprašo vyro seksualinius veiksmus. Ir dar sueiliavau  kaip pigiausioje gatvinėje čiastuškoje.
Dėmesį jūsų pagavau. Man tik to reikėjo.
Vyrų seksualinis potraukis yra nevaldomas laukinis instinktas. Visas vyro gyvenimo variklis, vos persiritus dešimt ar dvylika metų, yra tame instinkte. Tai progreso variklis. Visuomenės vystymosi pagrindinis ingredientas. I r gal  maždaug nuo 45-50 metų jau protas ir taip vadinama išmintis kiek apvaldo aistrų gyvačių kamuolį, kuris yra vadinamas vyro galva. Ta taip vadnama išmintis yra  visuomenė uždėti pavalkai žirgui, kad jis prunkšdamas ir kandžiodamas žąslus sugebėtų bent jau laikytis bendros tvarkingos rikiuotės. Tai tramdymas ir grandinės, bet toje rikiuotėje vis dar nuveikiame bendrus reikalingus darbus..
Aiškiau gal  paaiškinsiu su jūra. Vyro seksualinis potraukis yra lyg jūra. Jūra gali laukti ženklo gana ramiai. Jūra tada yra rami iki pat horizonto linijos. Mes matome  ramios jūros tykią savimi pasitikinčią galią. Nes ji tokia – iki pat ten, kur mūsų akis nemato ir dar velniai žino kiek už tos ribos.
Mažas ženklas –vejėlis iškart suraibuliuoja jos paviršių ir vėl iki pat horizonto linijos matome  baltas besišiaušiančias bangų keteras. Ir jei tas  palankus vėjas stiprėja – iškart pakeliamos bangos ir jos nenuilstamai daužo ramų krantą, kuris čia amžiams. Ir kai audra įsišėlioja kranto smėlis nuplaunamas velniop.Tas kuris buvo sudėtas amžiams. Kažkur į jūros gelmes. Niekas nebežino ar grąžins jūrą smėlį..
Tai šių laikų vyrų, kurie nesuvaldė savo įgimto potraukio, visuotinis smerkimas man primena neatsargius poilsiautojus  vaikštinėjančius po pajūrio smėliuką ir barančius jūrą. Jūrai yra visiškai pofik tos margos pleputės bei plepučiai. Ji ramiai laukia kol vėl ją įsiūbuos vėjas. Tie drausminantys pokalbiukai nesukelia nė mažiausios bangelės. Tik bėda, kad plepučiai įsikalba sau ir kitiems kalbeles, kurios atseit panaikins pavojingą jūros bangavimą ir visuose pajūrio pliažuose kabos nukarusios baltos vėliavos..
Na nebus taip. Jūra banguos sau, kada norės. Plepalai draikysis pavėjui sau.

Jei kuri kvaila jūra bandys klausytis kas plepama ant kranto, tai bus priversta užmiršti savo prigimtį ir niekada nebanguos. Nebanguojanti jūra yra pelkė. Purvina dvokianti bala. Ligotas nelaimingas padaras.

2018 m. sausio 18 d., ketvirtadienis

Keisti veido pagerėjimai


Jau arčiau 60 nei 50. Tad didelio veido gražumo nebesitikiu. Bet pastarosiomis dienomis atsitiko štai tokie įvykiai.
Mažės mokytoja vos atvykus mažės pasodina ant savo kėdės, paduoda šaukštelį ir sumaitina po du jogurto indelius. Vieną dieną net davė tris gabalus bankucheno.
Pilsudskio parodoje, kai kažko kultūringai paklausiau, nedažlibindamas užrašų, mane prižiūrėtoja pakvietė į atskirą salę ir net parodė filmuką apie Bronislovą Pilsudskį man vienam. Dar labai atsiprašė, kad lenkiškai.
Šiandien užėjau į rašytojų sąjungą, nes BM liepė susitvarkyti gyvenimą ir sekretorės pasakė laisvai. Davė net 20 lapų vienam pareiškimui ir garantavo - rekomendacijų nereikės naujų. Jos pačios užlauš Šlepiką. Nes aš pusę metų iš jo laukiau rekomendacijos praeitą kartą.
Sekasi lyg ir...
Sėkmės ratas pasisuko į mane?
Ar čia veidas labai dvasingas gražus  pasidarė ar švarkas per didelis? Kas vyksta su manimi? Džiaugtis ar liūdėti, kad taip moteriškės globoja?

Kojinė Agatai

Kojinė Agatai (kalėdinė istorija)

Nelaimė atsitiko paskutinę dieną sanatorijoje. Iš baseino iki Sūručio vonios buvo tik dvi laiptinės ir apsirengus minimaliai galima nušlepsėti. Net kojinių nesimoviau. Palikau kojines batuose.
Sūrutis jau buvo paskutinė procedūra ir buvau visiškai nusiteikęs iškart lėkti namo. Pasiilgau namų. Apsirengiau. Ir - o po velnių! Nėra vienos kojinės. Lauke minusas. Peršalsiu basas eidamas iki opelio.
Grįžau į baseiną ieškoti. Truputį keikdamasis. Kojinę ant laiptų treneriai matė. Nustebę buvo   - kuris čia turtuolis svaidosi kojinėm. Treneriai parodė rankas. Kojinės jie nei vienas neturėjo. Liko įtartinais tie, kurie baseine su manimi buvo. Šliaužė paskui mane ir pavogė kojinę.
 Ilgaplaukis Šlaunikaulio sudėtingas lūžis su dviem ramentais buvo knygos prezentacijoje. Ne jis.
Diedas po dubens sąnario operacijos.  Nesusilenktų net.
Inteligentė  su operuotu keliu. Irgi buvo knygos prezentacijoje. Žmonės skaitantys mano knygas mano kojinės nevogtų!
 Juki pensininkė su čiurna. Įtartina. Bet ji greičiau savo kojinę pamestų šalia nuo juoko.
Rimta lenkė. Bet per rimta kojinės vagystei, nes matyt į bažnyčią vaikšto. 
Situacija kaip gerame angliškame detektyvų. Įtartini visi ir nei vienas.
Galėjau apeiti visus ir pareikalauti kojinės. Bet pagalvojau taigi Kalėdos ant nosies. Aš ne koks anglas, aš rytų europietis, o jei visai tiksliai iš Europos centro! Ma juos šunes, tegu užauga grybelis pavogusiam mano kojinę ant pirštų - taip kalėdiškai katalikiškai dvasingai  atleidau nusidėjėliui. Bus tų kojinių. Juk barmenai sovietiniuose Vilniaus restoranuose tų kojinių net neplaudavo.
Įkišau pliką koją į batą ir beveik bėgte nubėgau iki opelio, kur bagažinėje radau atsarginę kojinę prie atsarginio rato.
Nesusirgau! Sveikas gyvas grįžau iš sanatorijos. Matyt aukščiausios jėgos išsaugojo man sveikatą už tai, kad pats atleidau savo kaltininkams.
O Agata? Tai Agatha Christie. Ji būtų ieškojusi kojinės ir gal net  radusi. Godūs nekrikščioniški britai!

Maistas ir veidas

Maistas ir veidas

Prakeiktas Gogolis. Ir aš nuo tų jo Mirusių sielų skaitymo persižiūrėjau iki soties jo akimis. Pilna keistenybių paprasčiausioje sanatorijos  valgykloje.
Štai lėkštėje pribarstyta burokėlių. Tai pakeliu akis į burokėlių valgytojo veidą. Liūdnas pailgas lyg kuino, atarusio laukus dvidešimt metų, dėmėtas veidas. Nėra ten jokio linksmumo. Ir tai tiesa,  iš kur linksmybės gali atsirasti. Nuo prancūziško maisto: alyvuogių, salierų, šampano ar kotletų gali. Nuo nykiai pigesnių net už bulves burokėlių niekaip. Kokia pragaištinga dvasinė ar fizinė negalia privertė žmogelį valgyti vien burokėlius, kai tiek gero maisto nemokamai aplink. Krauk kalnus į lėkštę. Graužk salierų kotus plačiai šypsodamas! Bet ne. Burokėliai...
Arba senučiukė su šypsena veide. Šypsena veide tokia saldžiai mandagi, kad ji buvusi baleto šokėja arba bibliotekininkė. Jokio sąlyčio su šiek tiek šiurkštesniu nei baleto kritikai pasauliu nepatyrusi.Tai ji neranda cukraus pasisaldinti arbatą. Šokinėja iš visų eilės pusių. Arbatos paketėlį rado. Vandenį rado. Net šaukštelį arbatėlei maišyti surado! Bet taip netvarkingai lyg Žizel laksto po sceną. Ir dabar trypčioja aplink tankią neurotikų eilę prie kavos. Senučiukė pabėga į priekį. Eilė priekyje sutankėja. Pabėga atgal ten vėl tankiau. Neurotikai labai nemėgsta tų gudruolių, kur be eilės. Senučiukei drovu net paklausti, kur jos cukriukas. Kol galų gale  išdrįsta neurotiko su pačiu nepikčiausiu veidu, ilgai darydama mandagiausią  įžangą, užklausti, kur ji čia galėtų pasisaldinti arbatėlę. Gauna be kalbų cukraus paketėlį  į dantis ir ilgai dar painiau dėkodama galų gale atsikabina nuo neurotikų eilės. Eilė, ką tik monolitinė it kareivių gretos parade, tiesiog suminkštėja ir išsidraiko akyse.
Prakeiktas Gogolis. Prisižiūri sanatorijoje, ko nematęs.